Tekstai kategorija: Moksliniai ir publicistiniai Kauno tyrimai

Architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma formavosi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847–1918), tarpukario (1918–1940) ir sovietmečio (1940–1990). Nematerialusis paveldas – kultūrinis ir dvasinis šios erdvės matmuo – yra esminis Laisvės alėjos identifikatorius. Socialiniu požiūriu miestas yra savita urbanistinė kultūra, savo fizine forma kurianti kolektyvines ir visuomenines reikšmes. Kultūriniu ir socialiniu požiūriu miesto viešosios erdvės […]

Taip jau istoriškai sutapo, kad reikšmingiausi Kaunui pasikeitimai  paskutinių amžių bėgyje prasidėjo XIX a. viduryje, carinei valdžiai sumanius Kauno miestą perplanuoti bei išplėsti, ir tai prasidėjo keturiasdešimtaisiais užpraėjusio amžiaus metais. O apie fotografijos išradimą pasaulis sužinojo 1839 metais ir jos, tada vadintos degerotipija arba heliografija, pasklidimas bei nepaprastas išpopuliarėjimas vyko tais pačiais keturiasdešimtaisiais XIX amžiaus […]

Iš Gintaro Beresnevičiaus knygos Pabėgęs dvaras (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005). Tai – karnavalizuoti literatūriniai anekdotai. Juose matome, kad Laisvės alėja Kaune tampa vieta, kurioje susitinka ir susipažįsta pagrindinės lietuvių literatūros figūros. Todėl šia prasme Laisvės alėją galima vertinti kaip reikšmingą vietą lietuvių literatūros, kultūros istorijoje; pažymėtą elementą tiek tarpukario, tiek dabartinio Kauno žemėlapyje. „Personažai […]

Justina Petrulionytė. Šiek tiek teorinių prielaidų pasakojimams apie Laisvės alėją Erdvė ir vieta – neretai tapatinami konceptai. Tačiau atidžiau paanalizavus erdvės ir vietos sąvokų turinį paaiškėja, kad tai artimos, tačiau skirtingos sąvokos. Naratyvo teoretikės Marie-Laurie Ryan teigimu, mes gyvename toje pačioje erdvėje, bet kiekvienas iš mūsų pagal šią bendrą erdvę susikuria skirtingus „mentalinius žemėlapius“, kurie „išskiria […]

Devintojo dešimtmečio pabaigoje visuomenė aktyviai sprendė viešųjų erdvių likimą: į dienraščių redakcijas plūdo skaitytojų laiškai, siūlantys sugrąžinti tikintiesiems bažnyčias, atstatyti prieškario paminklus ir t.t. Atgimimo metais visuomenė aktyviai diskutavo apie Antano Vivulskio Trijų Kryžių, Katedros frontono skulptūrų, Kauno Vienybės aikštės paminklinio ansamblio, Juozo Zikaro „Laisvės“ ir kitų paminklų atstatymą. Beveik visi jie buvo rekonstruoti bandant […]

XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžia buvo „istorinių akimirkų“ metas, leidęs per rekordiškai trumpą laiką išgyventi nepaprastą gausą įvykių: nuversti okupaciniai simboliai, sugrąžinti paniekinti istorijos vardai ir veidai tų, kurie iki tol buvo nustumti į istorijos paraštes. Šis praeities atkūrimas, ideologinė dekolonizacija, kaip sakė prancūzų istorikas Pierre‘as Nora, buvo integrali savo orumą atkuriančios tautos tapatybės įtvirtinimo […]

Projekto „Abonementas skulptūrai“ (kuratorė Violeta Jasevičiūtė, 2000 m.) dalyviai pasirinko nugriautų sovietmečio skulptūrų ir atstatytų prieškario respublikos monumentų vietas, siekdami „išprovokuoti šiuolaikinės visuomenės istorinės atminties bei užmaršties atodangas rizikingame – buvusios ir esamos valstybės bei kultūros politikos simbolių fone“. Taigi menininkai komentavo posovietinės visuomenės sąmonės pokyčius, paminklų turinio ideologinę slinktį naujojoje socialinėje sanklodoje ir politines […]

Žemieji Šančiai yra vienas ekstravagantiškiausių Kauno priemiesčių. Kai kurie miestiečiai jį vertina neigiamai, neretai šis rajonas siejamas su nusikalstamumu, muštynėmis, nesaugumu, o patys šančiškiai pašaipiai vadinami „šančiovskais“. Kas nulėmė tokį Žemųjų Šančių įvaizdį? Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ne tik istorinės aplinkybės, bet ir architektūrinės bei urbanistinės rajono ypatybės. Atliktas tyrimas parodė, kad šie elementai […]

Stambiausios tarpukario Lietuvos kooperacinės bendrovės „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ turėjo įsteigtus filialus Kaune. Iki šių dienų yra išlikę minėtų įmonių veiklą liudijantys pastatai. Buvusiame įmonės „Lietūkis“ garaže (dabartinis adresas Miško g. 3) nacistinės okupacijos metu buvo žiauriai nukankintos kelios dešimtys Lietuvos žydų. Dėl to ši atminties vieta yra įgavusi specifinę konotaciją ir vertinimus ne tik […]