Tekstai kategorija: Moksliniai ir publicistiniai Kauno tyrimai

Godos Volbikaitės straipsnis apie Kauną tarpukario jidiš literatūroje Skaityti daugiau

Daktaro disertacijos, tiriančios Kauną literatūroje, santrauka Skaityti daugiau

Mečislovas Škėma gimė 1947 m. Kauno rajone, Naujųjų Dvareliškių kaime (dab. Laumėnų k.). Kai berniukui buvo dvylika metų, netoli jo tėviškės buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė (nuo 2014 m. – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE). Naujasis statinys užtvenkė Nemuną, o jo vanduo užliejo ne vieną kaimą bei sodybą. Taip atsirado Kauno marios. Mečislovas tuo metu gyveno […]

Kauno rajone, Salių kaime esanti Vytauto ir Birutės Andziulių sodyba iš pirmo žvilgsnio šiandien greičiausiai pasirodys paprasta ir niekuo neišsiskirianti. Ilgą laiką šalia gyvenantys žmonės nė nenutuokė, kad tai vieta, kurioje sovietmečiu slapta veikė pogrindžio spaustuvė. Apie tylų, bet labai pavojingą tuometinės pogrindžio spaustuvės gyvenimą šiandien gali papasakoti jos įkūrėjo Vytauto Andziulio žmona Birutė. O […]

,,Likimas žmonių, aš visą laiką taip galvoju, priklauso nuo šeimos, kurioje jie auga. O šeimos likimas dažniausiai priklauso nuo šalių, kuriose tos šeimos gyvena. Mano atveju, tai yra Vokietija ir Lietuva“, – apie savo gyvenimą pasakoja Julijana Zarchi. Gimusi Lietuvoje, vokietės ir žydo šeimoje, ji išgyveno nacių holokaustą ir sovietų tremtį atšiauriame Tadžikistane. Julijanos tėvai […]

Siegfriedas Gronau tebuvo aštuonerių, kai mušamas bei plėšiamas sovietų karių, kartu su mama ir trimis seserimis slapstėsi sugriautų Königsbergo namų rūsiuose. Visos sesutės bado bei smurto ilgai neatlaikė. Savo artėjančią mirtį jautė ir mama – niekaip negalėjo iš rankų paleisti vienintelio likusio sūnaus. Tačiau mažas berniukas, ištrūkęs iš jos mirties glėbio, pabėgo. Kaip pats kartą […]

1941–1944 m. į Kauno getą uždaryti apie 30 000 žydų tautybės žmonių. Daugelis jų nužudyti didžiųjų akcijų metu arba išvežti į koncentracijos stovyklas. Frumai Kučinskienei – tuo metu dar mažai mergaitei – gelbėtojų dėka pavyko ištrūkti. Deja, iš gausios trisdešimt dviejų asmenų šeimos ji vienintelė liko gyva. Fruma gimė 1933 m. išsilavinusių ir žydiškas tradicijas puoselėjusių […]

Vienas  ryškiausių Suomijos švedų modernizmo atstovų, suomių-švedų rašytojas Henris Parlandas (1908–1930) yra svarbus multikultūriškai Kauno atminčiai. H. Parlandas gimė 1908 m. Vyborge (Suomija, vėliau Rusiją). Jo kūrybinis kelias prasidėjo 1925 m. Suomijoje, 1928 m. kartu su Gunaru Björlingu rašytojas prisidėjo prie modernistinio sąjūdžio „Quosego“ veiklos. 1929 m. tėvų, kurie siekė apsaugoti sūnų nuo bohemiško gyvenimo, […]

Viena svarbiausių temų, iškylančių daugelyje bendruomenėmis paremtų meno projektų – bendruomenių istorija arba atmintis. Prie tokios temos reikšmės neabejotinai prisideda tai, kad XX a. pabaiga, kaip, beje, ir XIX a. pabaiga, buvo paženklinta atminties krizės: šiuolaikinės visuomenės kaltinamos tuo, kad „nepagydomai serga amnezija“, neturi „gyvos atminties“, istorinio sąmoningumo ir t.t. Kita vertus, jos apibūdinamos kaip kenčiančios nuo […]