Globali kategorija: Sluoksnis

„Mano gimimą nulėmė mauzerio šūvis, tikriau, du šūviai 1944-ųjų liepą. Dvi kulkos į pilvą, ir man atsivėrė visi keliai. Dvi kulkos į senelio pilvą, kurias paleido jis pats, ir, matyt, turiu būti dėkingas jam, o jam tada buvo keturiasdešimt ketveri, kaip dabar man, jis nespėjo pasenti, bet savo šūviais leido man gimti tame pačiame name […]

„Jie visi užėjo ten, kur muziejininkai, studentai, bemirštanti miesto bohema, keli išlikę poetai gerdavo alų su kepta duona ir kavą drauge su verslininkais, pensininkais ir motinom su mažais vaikais, traukiančiom cigaretes; laukan išneštus plastmasinius stalelius dengė raudonos grotelės. /…/ Tai buvo viena paskutinių užuobėgų normaliesiems; kainos sąlygiškai nedidelės, padavėjos pripratusios prie intelektualios publikos; /…/ tai […]

Laimos Jarašūnienės (mamos) prisiminimai apie Kauną: Ryškiausią prisiminimas apie Kauną iš vaikystės. Tą dieną, kai atvažiavau į Kauną su drauge aš prisimenu kaip šiandien. Tai buvo 1991 metų paskutinė vasaros diena. Mes su drauge Inga tą vasaros dieną iš savo kaimelio – Vėriškių – atvykome pasibūti Kauno mieste. Dieną praleidome Laisvės alėjoje. Tai tada, ir dabar […]

Marius: Mano proseneliai ir seneliai tarpukariu gyveno Šančiuose, visos Lietuvos kontekste unikaliame industriniame rajone. Daug informacijos apie Šančius galima rasti Jurgio Vanago knygoje „Šančių praeities takais“. Prosenelis Augustinas Kneipferavičius, gimęs 1881 m. Raseinių apsk. Šidlavos valsčiuje, Naukaimyje. 1937 m. iš Kybartų persikėlė gyventi į Šančius, Drobės g. 36 su žmona Morta Vanagaite ir vaikais. 1940 – […]

Kęstutis: „Gyvenome Gričiupio gatvėje, kur yra dabartinis KTU studentų miestelis. Anuomet tai buvo miesto pakraštys, kaimas, o dabar beveik miesto centras. Tai buvo labai įvairiatautė kaimynystė. Mano geriausi draugai buvo vokiečių kilmės vaikai. Taip pat gyveno labai daug rusų bei šiek tiek lenkų. Žinoma, ir lietuvių. Netoliese buvo zoologijos sodas. Gal už 300–400 metrų. Būdavo […]

Galina: „Eglutę ankščiau puošdavo Vienybės aikštėje. Vykdavo šventė, vaikų aplankyti ateidavo Kalėdų Senelis. Gyvenome visai netoli, S. Neries gatvėje (dabar – V. Putvinskio g.) ir papuoštą eglutę matydavome pro savo namų langus. Visada būdavo puošiama gyva eglutė, o šalia jos stovėjo ir ponas Leninas, į mūsų buto langus atsukęs užpakalį…“ (2017) Visa Galinos istorija čia.

Fruma: „Pirmieji atsiminimai iš vaikystės susiję su Kaunu ir yra labai gražūs. Mano seneliai gyveno pačioje Kauno širdyje – šalia Rotušės aikštės. Tuomet švenčių metu autobusai dar nekursuodavo. Iš Šančių į Senamiestį važiuodavome karieta (bent jau taip tą transporto priemonę vadindavome mes) ar „bričkele“ pakeliamu stogu. Prisimenu, kur tiksliai stovėdavo tos „bričkelės“ pakinkytais arkliais. Po […]

Jolita: „Mano seneliai gyveno Vilijampolėje, „ant kalno“. Iš pradžių važiuodavau pas juos su tėvais, paskui ir viena. Iš šešto forto iki Pilies nuvažiuodavau troleibusu, o tada jau laukdavau 4 autobuso, kuris vežė į II ligoninę ir važinėdavo dažniau. Dar buvo galima iki močiutės, jei neklystu, Josvainių sustojimo nuvažiuoti 33 arba 24 autobusais. Kur jie veždavo, […]

Lomo Nose: Draugų portretai 1985 m. Dainavos rajono kiemuose. Dėdė Stasys, mamos brolis 10 gimimo dienos proga padovonajo man pirmąją foto kamerą „Lomo Smena Symbol“, 35mm. Vaikiška akis fiksavo visą skurdžią sovietinę aplinką – kaimyną Juozą, paštininkę Aušrą, kiemo draugus ir jų nerūpestingą vaikišką siautulį. (2017 m.)