Globali kategorija: Sluoksnis

1 nuotrauka. Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Aš su mama Ąžuolyne, 1947 metais. Šalia pozuojantis vyras – tėčio bendradarbis, o tėtis mus fotografuoja. 2 nuotrauka. Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Štai taip atrodė Ąžuolynas. Mes visai netoli sporto Halės. Šioje vietoje dabar stovi paminklas S. Dariui ir S. Girėnui. Čia aš su jaunesniąja sesute.

Gintaras: Vilniaus gatvėje, prie pat požeminės perėjos, pastato sienoje esančiose nišose buvo pastatytos trys mažos skulptūros. Deja, neilgai jos stovėjo ir džiugino praeivių akis. Vandalai po vienos nakties jas suniokojo. Tai buvo apie 1988 m., jau tiksliai nebeprisimenu. Tuščia vieta niekada nebūna, nišose įsikūrė šios trys gražuolės:) (2014) Rifas: Tai buvo skulptoriaus Eriko Daugulio kūriniai. Jie […]

Arkadijus Vinokuras („Company“ narys) teigė: Mes didžiavomės Kaunu, mums skaudėjo dėl Lietuvos ir ne vienas nešiojo ant kaklo smetoninį litą su kunigaikščio Vytauto atvaizdu“, Miesto sodas tapo „atviro laisvės troškimo simboliu“, „antikonformizmo salele“, o pats hipių judėjimas buvo svarbus laisvės proveržio fenomenas sovietmečio Kaune bei Lietuvoje. (Kam priklauso R. Kalantos fakelas? Prieiga per internetą: http://www.vinokuras.lt/kam-priklauso-r-kalantos-fakelas/)

Skulptorius Robertas Antinis: Buvo dar „Orbita“ – superinis klubas. Bendrame kontekste jis buvo ypatingas. Ten buvo rodomi erotiniai filmukai, buvo toks kaip ir striptizo klubas. Ką bendro galiu atsiminti apie Laisvės alėjos kavines, tai faktas, kad ten vakarais buvo sunku patekti ir būdavo ilgos eilės prie durų. Buvo žmonių, kurie patekdavo be eilės, – juos […]

Indrė Žakevičienė: Neabejotinai įsimintiniausias man buvo 1989 m. vasario 16-osios minėjimas Santakos stadione ir Baltijos kelio „analogas“ prieš 25 metus Karo muziejuje. Į patį Baltijos kelią mus vežusi mašina pastrigo pusiaukelėje, vairuotojas susinervino, nusispjovė, apsisuko, atgabeno mus atgal į Kauną ir paleido; pėsčios laiku spėti ten, kur reikia, niekaip nebegalėjom, iš nevilties nuėjom į Karo […]

Vitalijus: „Romuvą“ atsimenu dar iš vaikystės. Labai labai seniai, kai buvau dar mažiukas, su broliu čia žiūrėjome „Fantomasą“. O už kino teatro dar būdavo išlieta čiuožykla, eidavome ten padūkti su vaikais. Filmai anksčiau būdavo tikrai nebrangi pramoga. Vaikams kainuodavo 10 kapeikų, o vakariniai ir populiariausi seansai – po 70 kapeikų. Salė būdavo padalinta zonomis – […]

Roberto: Kai ledo ritulys Kaune buvo populiariausias žiemos sportas, savo čiuožyklas turėjo Kauno Jachtklubo, LFLS ir Makabi komandos. Didžiausia, geriausiai įrengta, apšviesta ir populiariausia tarp kauniečių buvo Kauno Jachtklubo čiuožykla (prie Nemuno salos, maždaug tarp Maironio ir Kanto gatvių) kurioje vykdavo ir pagrindinės Lietuvos ledo ritulio aukščiausios lygos varžybos, greitojo ir dailiojo čiuožimo varžybos. Kiek […]

Justė: „Miesto sodas visuomet sujudina mažą maištininką mano viduje. Būtent čia maždaug 2003–2004-aisiais veik kiekvieną penktadienį po pamokų rinkdavosi alternatyvus jaunimas, kurio dalimi norėjome būti ir mes – „banglės“ iš Šančių. Dabar man atrodo, kad tuomet neturėjom kažkokių aukštų idealų ar didelių siekių. Nei Annos Radcliffe romanus skaitėm, nei alternatyvių kultūrų ideologijomis rimtai domėjomės – […]

Markas Zingeris. „Kaip buvo dainuojama Laisvės alėjoje“ (2000) „Jis stovėjo ant Vytauto kalno, kur tuomet dar nebuvo linksmos karuselės, o tik kurhauzas, alumi aplaistytas, paskubomis apleistas vokiečių, ir žiūrėjo į žaliuojantį slėnį. Jis paėmė šitą miestą be mūšio, kaip ir pridera imti senos meilės miestą. Jie į jį įžengė iš kelių pusių, ir vokiečiai spėjo […]