Globali kategorija: Kita

Laimos Jarašūnienės (mamos) prisiminimai apie Kauną: Ryškiausią prisiminimas apie Kauną iš vaikystės. Tą dieną, kai atvažiavau į Kauną su drauge aš prisimenu kaip šiandien. Tai buvo 1991 metų paskutinė vasaros diena. Mes su drauge Inga tą vasaros dieną iš savo kaimelio – Vėriškių – atvykome pasibūti Kauno mieste. Dieną praleidome Laisvės alėjoje. Tai tada, ir dabar […]

Marius: Mano proseneliai ir seneliai tarpukariu gyveno Šančiuose, visos Lietuvos kontekste unikaliame industriniame rajone. Daug informacijos apie Šančius galima rasti Jurgio Vanago knygoje „Šančių praeities takais“. Prosenelis Augustinas Kneipferavičius, gimęs 1881 m. Raseinių apsk. Šidlavos valsčiuje, Naukaimyje. 1937 m. iš Kybartų persikėlė gyventi į Šančius, Drobės g. 36 su žmona Morta Vanagaite ir vaikais. 1940 – […]

Galina: „Eglutę ankščiau puošdavo Vienybės aikštėje. Vykdavo šventė, vaikų aplankyti ateidavo Kalėdų Senelis. Gyvenome visai netoli, S. Neries gatvėje (dabar – V. Putvinskio g.) ir papuoštą eglutę matydavome pro savo namų langus. Visada būdavo puošiama gyva eglutė, o šalia jos stovėjo ir ponas Leninas, į mūsų buto langus atsukęs užpakalį…“ (2017) Visa Galinos istorija čia.

Jolita: „Mano seneliai gyveno Vilijampolėje, „ant kalno“. Iš pradžių važiuodavau pas juos su tėvais, paskui ir viena. Iš šešto forto iki Pilies nuvažiuodavau troleibusu, o tada jau laukdavau 4 autobuso, kuris vežė į II ligoninę ir važinėdavo dažniau. Dar buvo galima iki močiutės, jei neklystu, Josvainių sustojimo nuvažiuoti 33 arba 24 autobusais. Kur jie veždavo, […]

Lomo Nose: Draugų portretai 1985 m. Dainavos rajono kiemuose. Dėdė Stasys, mamos brolis 10 gimimo dienos proga padovonajo man pirmąją foto kamerą „Lomo Smena Symbol“, 35mm. Vaikiška akis fiksavo visą skurdžią sovietinę aplinką – kaimyną Juozą, paštininkę Aušrą, kiemo draugus ir jų nerūpestingą vaikišką siautulį. (2017 m.)

Gabrielė: Tvirtai laikydama mamos ranką žengiu, šiek tiek netvirtu žingsniu, didelio pastato link. Iš jo pusės skamba muzika, į dangų kyla muilo burbulai ir balionai. Kitoje rankoje tvirtai laikau gelsvą aukštu stiebu gėlę, kurią mama vadina kardeliu. Gėlė ne man, aš ją dovanosiu. Priėjus pastatą mano žvligsnis nukrypsta į grindinį, mama sakė, kad turiu stovėti […]

Gabrielė: „Ankstus rytas. Dviejų aukštų pastatas. Atrakintos durys. Šviesų gausa. Koridoriai papuošti neaiškiais piešinėliais, ant palangių įvairiausi darbeliai. Spintelių durelės. Pamokėlės, užduotėlės, klausimėliai. Pats skaniausias, o gal šlykščiausias maistas. Moterys, atstojančios mamas. Salė, kurioje muzika, šokiai, koncertai, vaidinimai, kartais net mankšta. Įdomiausios ir negirdėtos pasakos ir pasakojimai. Dvi valandos stingdančios tylos, o visas likęs laikas […]

Gabrielė: „Gatvė, kiemas, namas. Prisimenu ir dabar, kur reikia pasukti, kad atsirasčiau prie devynių aukštų namo, kuris vaikystėje buvo mano mėgstamiausia vieta. Laukdavau penktadienių ne taip, kaip dabar, jog savaitgalis ir nebus paskaitų ir galėsiu miegoti, laukdavau jų todėl, nes galėdavau keliauti ten, kur man labiausiai patinka. Striukė, kepurė, pirštinės. Pasiruošusi, įsikabinusi tėčiui tvirtai į […]

„Namas, kuriame aš gyvenau“ – pasakoja skulptorius Robertas Antinis.