Globali kategorija: Laikotartio metai

Kauno žydų bendruomenės narė Judita Mackevičienė pasakoja, kaip atrodė jos namas Laisvės alėjoje prieš karą, ką veikdavo bute gete, kai šeima išeidavo dirbti, kaip buvo slepiama žmonių karo metu. „Geto namuose turėjau daug nuotraukų. Jos tapo žaislais, kada tėvai išeidavo į darbus, broliukai – į mokyklą. Kai likdavau viena gete, labiausiai bijojau, kad ateis piktas […]

Elena: „Gerdama rytinę arbatą skaičiau straipsnį apie senuosius Kauno kino teatrus: “Neįtikėtina, tačiau šiandien Kaune iš beveik 40 senųjų kino teatrų išliko ir veikia vos vienas. Likusieji tapo vaiduokliais arba juose plėtojama kitokia veikla”. Perskaičiau šiuos žodžius ir atmintyje išplaukė viena istorija. Nekantravau pabaigti skaityti, kad sužinočiau, kaip gi vadinosi tas mažas ir jaukus kino […]

Liucija ir Daiva: „Sonata“ buvo neatsiejama mūsų jaunystės gyvenimo dalis – taip, kaip pamokos, taip ir šokiai. Pamenu, Čiurlionio šimtmečio metais važinėjome su spektakliu po Lietuvą. Buvome penkiolikos. Grįždavome naktį, bėgdavome nuo Panemunės tilto iki namų, o išsigandusios mamos su naktiniais marškiniais laukdavo prie laiptinių. Kitą dieną – į mokyklą, nueiname ten – gauname barti, […]

Dobrė: „1941 m. lapkričio mėnesį vyko akcija: 18 valandą vakare mus išrikiavo eilėmis. Mūsų eilę, kur stovėjau aš, mano teta ir senelė, tikrinti pradėjo tik sutemus. Tuo metu sirgau, buvau išberta šunvotėmis, todėl atrodžiau labai suvargusi, mano senelė – taip pat. Tik teta buvo darbinga. Prie mūsų priėjo žydų policininkas, jis – tėčio draugas, todėl […]

Laimos Jarašūnienės (mamos) prisiminimai apie Kauną: Ryškiausią prisiminimas apie Kauną iš vaikystės. Tą dieną, kai atvažiavau į Kauną su drauge aš prisimenu kaip šiandien. Tai buvo 1991 metų paskutinė vasaros diena. Mes su drauge Inga tą vasaros dieną iš savo kaimelio – Vėriškių – atvykome pasibūti Kauno mieste. Dieną praleidome Laisvės alėjoje. Tai tada, ir dabar […]

Lomo Nose: Draugų portretai 1985 m. Dainavos rajono kiemuose. Dėdė Stasys, mamos brolis 10 gimimo dienos proga padovonajo man pirmąją foto kamerą „Lomo Smena Symbol“, 35mm. Vaikiška akis fiksavo visą skurdžią sovietinę aplinką – kaimyną Juozą, paštininkę Aušrą, kiemo draugus ir jų nerūpestingą vaikišką siautulį. (2017 m.)

Gabrielė: Tvirtai laikydama mamos ranką žengiu, šiek tiek netvirtu žingsniu, didelio pastato link. Iš jo pusės skamba muzika, į dangų kyla muilo burbulai ir balionai. Kitoje rankoje tvirtai laikau gelsvą aukštu stiebu gėlę, kurią mama vadina kardeliu. Gėlė ne man, aš ją dovanosiu. Priėjus pastatą mano žvligsnis nukrypsta į grindinį, mama sakė, kad turiu stovėti […]

Gabrielė: „Ankstus rytas. Dviejų aukštų pastatas. Atrakintos durys. Šviesų gausa. Koridoriai papuošti neaiškiais piešinėliais, ant palangių įvairiausi darbeliai. Spintelių durelės. Pamokėlės, užduotėlės, klausimėliai. Pats skaniausias, o gal šlykščiausias maistas. Moterys, atstojančios mamas. Salė, kurioje muzika, šokiai, koncertai, vaidinimai, kartais net mankšta. Įdomiausios ir negirdėtos pasakos ir pasakojimai. Dvi valandos stingdančios tylos, o visas likęs laikas […]

Gabrielė: „Gatvė, kiemas, namas. Prisimenu ir dabar, kur reikia pasukti, kad atsirasčiau prie devynių aukštų namo, kuris vaikystėje buvo mano mėgstamiausia vieta. Laukdavau penktadienių ne taip, kaip dabar, jog savaitgalis ir nebus paskaitų ir galėsiu miegoti, laukdavau jų todėl, nes galėdavau keliauti ten, kur man labiausiai patinka. Striukė, kepurė, pirštinės. Pasiruošusi, įsikabinusi tėčiui tvirtai į […]