Globali kategorija: Laikmetis

(Norėdami žiūrėti vaizdo įrašą, spauskite ant paveikslėlio). Po Antrojo pasaulinio karo „Konrado“ kavinės pastatas išliko, tačiau 1948–1949 m. čia įsikūrė kavinė nauju pavadinimu – „Tulpė“. Kavinės interjeras pertvarkytas pagal Jono Virako projektą. 1961 m. interjeras vėl atnaujintas – patalpos praplėstos (projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas). Skulptorius Robertas Antinis: „Na, o mano pirmieji susidūrimai su bohema (nors aš […]

Liuda Riaukienė: „Mano seneliai Povilas ir Vanda Tarnauskai buvo bendrovės „Versalis“ akcininkai, įkūrė ją apie 1930 metus su dar dviem draugais. Kartu Tarnauskas restorane dirbo virtuvės šefu, o Tarnauskienė – prie kasos. Tam tikra prasme, ji būdavo restorano reklaminis veidas – jos pareiga būdavo visus pasitikti, gražiai šypsotis svečiams. […] Restorane buvo labai didelė virtuvė. Maistas buvo ypač aukšto […]

„Pirmieji Ramovės rūmai tarpukario Kaune buvo įrengti nežinomo autoriaus suprojektuotame dviaukščiame pastate Laisvės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės kampe (šiuo metu pastate įsikūrusi Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga). Kaunui tapus Laikinąja sostine prireikė naujų reprezentacinių erdvių, kur galėtų skleistis kultūrinis bendravimas, tad 1930 m. karininkų iniciatyva priimtas sprendimas statyti naujus Ramovės rūmus. Kauno įgulos karininkų ramovės renginiuose dalyvavo išskirtinė publika, […]

Ištrauka iš Juditos Vaičiūnaitės atsiminimų knygos „Vaikystės Veidrody“ „Telefonų knyga“ Tarp senų popierių mėtosi ir telefonų knyga. Pageltusi, apiplyšusi, prieškarinė. LIETUVOS TELEFONO ABONENTŲ SĄRAŠAS 1940 METAMS. PAŠTO VALDYBOS LEIDINYS. Atsiverčiu puslapį, kur Kaunas, raidė V: Vaičiūnas, Viktoras, d–ras, nervų ir vidaus ligų gydytojas (15–18 vai.) Gedimino g–vė 42, bt. 4, 26821. Taip, tai mano tėvo […]

Ištrauka iš Aleksandros Forminos romano „Mes vakar buvom saloje“ (pastaba: aprašomas namas Kaune vadinamas Mindaugo bokštu, šiame kūrinyje – Karaliaus Mindaugo Proto Bokštu) Kas žino, gal gyvendama kitokiame name nei šešiaaukštis krantinėje, Ūla vis dėlto būtų nušokusi nuo tilto. Bet dabar sėdi ir žiūri į tiltą pro apšerkšnijusį langą, tiltas žiūri į ją, baltesnis nei […]

Ištrauka iš Juditos Vaičiūnaitės atsiminimų knygos „Vaikystės Veidrody“ „Antrasis fontanas kiek toliau – Karo muziejaus sodely. Ten mus nuvesdavo mama, laikinai dėl mūsų nedirbanti gailestingoji sesuo. Mama, gimusi Rygoj, augusi Elbinge, Liepojoj, Jekaterinoslave, Maskvoj, ir tik dvylikos metų pasiekusi Lietuvą, mama – tikrasis grindinio vaikas. Šito fontano vanduo žybčiojo saulėj, jo baseine plaukiojo auksinės žuvytės, […]

Ištrauka iš Juditos Vaičiūnaitės atsiminimų knygos „Vaikystės Veidrody“ „Trečiasis fontanas – Kauko laiptų. Didžiulė dosni pilko akmens taurė, dažniausiai prilyta, jaučių kaukės apie ją. Aukštyn veda granitiniai gatvės laiptai. Tokia erdvė. Dešinėj Visbaro kalnas – nuostabios mano vaikystės Alpės (Heida – mylimiausia knyga, niekados neragautas ožkos sūris, laisvės skonis). Ten žaibo trenktas ąžuolas, jo gilių […]

Trumpa Vytauto parko istorija Vytauto kalnas ir parkas mena tuos laikus, kai 1362 m. kryžiuočiai laikė apgulę Kauno pilį, o nepilnametis Kęstučio sūnus Vytautas jodinėjo dabartiniame Vytauto kalne su savo kariuomenės būriu, ieškodamas progos padėti savo broliui Vaidotui. 1847 m. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą, pagal kurį Ąžuolų kalne buvo numatyta įrengti […]