Vėl grįžtu į jį, į miestą, kurio nėra, kurį kažkada, laimingoje vaikystėje labai mylėjau, ir bandau ten atrasti tas pačias dienas ir situacijas. Nors iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas išlikę savo vietose – gatvės vis dar tokio paties pločio ir kaštonai vis dar tie patys, tik šiek tiek didesni, viršutinė medžių laja tapo platesnė […]

jau per daug atsipalaidavome tiksi ir tvinksi atstumas (iš)gyventi baimėje (užsi)tverti tvankioje draudimų kasdienybėje duslaus nuovargio amžinybėje kasdien glaustytis pokyčiais ir klausytis kaip mūsų mažus ir bereikšmius likimus saugiai ir neribotai atideda į nebūtį – – – Agnė Šikaitė yra Kazio Umbraso literatūrinės premijos laureatė, marketingo ir reklamos studijų studentė.

Sekundės, valandos, minutės… Kvaila dainelė, – tari, užtrenkdamas duris už savęs. Laikas netenka prasmės, kai jo nebeskaičiuoji. Ką dabar daryti su raktais? Išmesti? Nuleisti į klozetą? O ką daryti su laikrodžiais? Jų daug. Jie – įkyrūs ir jų pilna visur: ant sienų, telefone, kompiuterio… sakykim, apatiniame kampe. Butas didelis, erdvus. Čia daug erdvių. Bet, – […]

Perkopęs į XXI amžių Gerai prisimenu dailininko Algirdo Pakeliūno darbą, skirtą tiems, kurie perkops į XXI amžių. Jis buvo sukurtas 2000-ųjų metų šventės išvakarėse. Pats dailininkas XXI a. tepagyveno tik dvejus metus, bet mes, meno žmonės, tikrai neturime jo palikti XX a. užmarštyje. Šio dailininko darbai daugybę metų bus reikšmingi, o ypač Kauno miestui. Ruošdamiesi […]

I. Ant Pelėdų kalno Kiek mažas žmogus gali Kai virš galvos – nesuskaičiuojama daugybė praeičių Naktim užlipęs ant šimtų apvaikščiotos kalvos, Užvertęs galvą apie save išmokt Pamirštos meilės pėdsakais Pažinti mėnulį, žmones, miestą Ir viskas – viską, visa Į vieną širdį supakuot V. Santykis Platumos Artumos Gilumos Aukštumos Aš Tu Kelyje namo į nepažįstamą miestą […]

Viskas taip bauginančiai nauja, bet ta nauja pradžia pulsuoja kažkuo gaivališku. Pagaliau laisvė, pagaliau miestas, pagaliau jokių purvinų batų darganotais rytais – juk vaikščiosiu asfaltuotomis gatvėmis, o ne maklinais kaimo žvyrkeliais! Kaunas… Iki tol jame buvau retas svečias. Kartais aplankydavau brolį; kartą važiavau pirkti „kerzų“ į „Urmą“. Kitą kartą Laisvės alėjos kavinėje pusę vasaros ploviau indus, kad užsidirbčiau kelionei […]

Pavasaris Kaune purvas ir skersgatviuos saulės klanai. Saugok drabužius liks saulės nešvarumų negražios dėmės ant tavo žieminio palto iš tikrų vasario pelėsių. Lyg pulką nupenėtų žąsų gena Nemunas lytis priešais save. Jos tingiai krypuoja ir triukšmingai gagena kai savo charakterių jėga jas bando išgąsdinti tiltai. Publikuota 1932 m. Į lietuvių kalbą vertė Petras Palilionis 2004 […]

Miestas, vainikas virš upės, vario spalvos, šventas indas. Šaukia krantai iš bedugnės. Mergaitė šluba ėjo prieš sutemas tąsyk, jos sijonas rausvumo tamsaus. Ir atpažįstu aš laiptus, skardį, tą namą. Jokios ugnies. Po stogu gyvena žydaitė, žydų tyloj, pašnibždom, baltas vanduo dukrų veido. Už langų šurmuliuoja žudikai. Minkštai vaikštome mes, puvėsiu tvaike, vilkų pėdomis. Vakarėjant žvelgėm […]